Naujienos

Infrastruktūros bendradarbiavimas galėtų būti išeitis

Liu Weiping | „China Daily“ | Atnaujinta: 2022-07-18 07:24

LI MIN / KINIJOS DIENRAŠTIS

Tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų yra didelių skirtumų, tačiau verslo ir ekonomikos požiūriu skirtumai reiškia papildomumą, suderinamumą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą, todėl abi šalys turėtų siekti, kad skirtumai taptų stiprybės, bendradarbiavimo ir bendro augimo, o ne konfliktų šaltiniu.

Kinijos ir JAV prekybos struktūra vis dar rodo stiprų papildomumą, o JAV prekybos deficitą galima labiau priskirti abiejų šalių ekonominėms struktūroms. Kadangi Kinija yra pasaulinės vertės grandinės vidurinėje ir apatinėje dalyje, o JAV – vidurinėje ir viršutinėje dalyje, abi šalys turi pritaikyti savo ekonomines struktūras, kad susidorotų su pasaulinės pasiūlos ir paklausos pokyčiais.

Šiuo metu Kinijos ir JAV ekonominiams ryšiams būdingi ginčytini klausimai, tokie kaip didėjantis prekybos deficitas, prekybos taisyklių skirtumai ir ginčai dėl intelektinės nuosavybės teisių. Tačiau konkurenciniame bendradarbiavime tai neišvengiama.

Kalbant apie JAV baudžiamuosius tarifus Kinijos prekėms, tyrimai rodo, kad jie kenkia labiau JAV nei Kinijai. Štai kodėl tarifų mažinimas ir prekybos liberalizavimas yra abiejų šalių bendri interesai.

Be to, kadangi prekybos liberalizavimas su kitomis šalimis gali sušvelninti arba kompensuoti neigiamą Kinijos ir JAV prekybos ginčų šalutinį poveikį, kaip rodo analizės, Kinija turėtų toliau atverti savo ekonomiką, plėtoti daugiau pasaulinių partnerysčių ir padėti kurti atvirą pasaulio ekonomiką tiek savo, tiek viso pasaulio labui.

Kinijos ir JAV prekybos ginčai Kinijai yra ir iššūkis, ir galimybė. Pavyzdžiui, JAV tarifai yra nukreipti prieš „Pagaminta Kinijoje 2025“ politiką. Ir jei jiems pavyks pakenkti „Pagaminta Kinijoje 2025“, Kinijos pažangi gamybos pramonė patirs didžiausią naštą, o tai sumažins šalies importo mastą ir bendrą užsienio prekybą bei sulėtins pažangios gamybos pramonės transformaciją ir modernizavimą.

Tačiau tai taip pat suteikia Kinijai galimybę kurti savo aukščiausios klasės ir pagrindines technologijas ir skatina jos aukštųjų technologijų įmones mąstyti plačiau nei tradicinis plėtros būdas, atsikratyti didelės priklausomybės nuo importo ir originalios įrangos gamybos bei intensyvinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, siekiant palengvinti inovacijas ir pereiti prie pasaulinių vertės grandinių vidurio ir aukšto lygio.

Be to, kai ateis tinkamas laikas, Kinija ir JAV turėtų išplėsti savo prekybos derybų sistemą, įtraukdamos bendradarbiavimą infrastruktūros srityje, nes toks bendradarbiavimas ne tik sumažins prekybos įtampą, bet ir skatins gilesnę ekonominę integraciją tarp abiejų pusių.

Pavyzdžiui, atsižvelgiant į Kinijos patirtį ir patirtį statant milžiniškus, aukštos kokybės infrastruktūros objektus bei naudojant pažangias technologijas infrastruktūros statyboje, ji yra gerai pasirengusi dalyvauti JAV infrastruktūros plėtros plane. Kadangi didžioji dalis JAV infrastruktūros buvo pastatyta septintajame dešimtmetyje ar anksčiau, daugelis jų jau yra pasibaigusios ir turi būti pakeisti arba kapitališkai remontuoti, todėl JAV prezidento Joe Bideno „Naujasis kursas“ – didžiausias JAV infrastruktūros modernizavimo ir plėtros planas nuo šeštojo dešimtmečio – apima didelio masto infrastruktūros statybos programą.

Jei abi šalys bendradarbiautų įgyvendindamos tokius planus, Kinijos įmonės geriau susipažintų su tarptautinėmis taisyklėmis, geriau suprastų pažangias technologijas ir išmoktų prisitaikyti prie griežtos išsivysčiusių šalių verslo aplinkos, kartu pagerindamos savo pasaulinį konkurencingumą.

Iš tiesų, infrastruktūros bendradarbiavimas gali suartinti dvi didžiausias pasaulio ekonomikas, o tai ne tik suteiks joms ekonominės naudos, bet ir sustiprins politinį abipusį pasitikėjimą bei žmonių tarpusavio mainus, skatins pasaulinį ekonominį stabilumą ir klestėjimą.

Be to, kadangi Kinija ir JAV susiduria su kai kuriais bendrais iššūkiais, jos turėtų nustatyti galimas bendradarbiavimo sritis. Pavyzdžiui, jos turėtų stiprinti bendradarbiavimą epidemijų prevencijos ir kontrolės srityje ir dalytis pandemijos suvaldymo patirtimi su kitomis šalimis, nes COVID-19 pandemija dar kartą parodė, kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo pasaulinių visuomenės sveikatos krizių.